Archive for the ‘Kelionės’ Category
Nida 2007
Senai, senai… 2007 vasarą teko būti Nidoj. Vienas gražiausių ir ramiausių Lietuvos kurortų.
O kaip gi Nida be švyturio…
Įspūdingai gražūs, nenusibostantys saulėlydžiai…
Vietiniai paukšteliai.
Parnidžio kopos
Vis dar Parnidžio kopos.
Saulės laikrodžio likučiai.
Laiveliai Kuršių mariose.
Debesys.
Dar vienas saulėlydis.
Vėtrungė senojoje Nidos bažnyčioje.
Tomo Mano trobelėje.
Ar ne per aukštai supynės?
Daugiau vėtrungių.
Ešerinėje labai skanūs žuvies patiekalai.
Amfiteatras.
Mėnulis dar nenusileidus saulei.
Eilinis saulėlydis.
Smagios buvo atostogos.
Juodkrantė 2008
2008 metų vasaros pabaigoje buvom visa šeima nukeliavę iki Juodkrantės. Ten prabuvom apie savaitę. Oras gražus, bet nekaršta. Debesuota. Vieną dieną rugsėjo pirmąją buvom nuvažiavę iki Nidos. Žodžiu smagios, ramios, tylios atostogos buvo. Vienas dalykas nepatiko – tai kad iki jūros reikia toli eiti. Dar su vėžimėliu ir vaiku mažiuku visai liūdnas vaizdas. Kai paaugs mūsų hiperaktyvus vaikinas, tada kaip tik tiks toks pasivaikščiojimas iki jūros. Pavargs kol nueis. 🙂 O kol kas kelios fotografijos iš Juodkrantės.
Juodkrantės bažnyčia
Bruknės raganų kalne
Bangos
Vis dar nežinau kas per uogos 🙂
Kepyklėlė Nidoj (pro langą per lietų)
Pro skylę
Galėtų būti iliustracija knygai “Senis ir jūra“
Palanga 2009
Šiemet pataikėm nuvažiuot į Palangą keliom dienom, kai buvo puikus oras. Visi trys galėjom ramiai pasėdėti prie pat jūros visas dienas, kol buvome pajūry. Labai smagus poilsis… Niekur daug nedalyvavom. Tiesiog sūnui parodėm jūrą. Atrodo patiko. neišsigando ir labai džiugiai maudėsi ir žaidė su smėliu. Na tokios smėlio dėžės dar nebuvo matęs. 🙂 Žemiau kelios nuotraukos:
Palangos bažnyčia vakare. Gana įspūdingas statinys.
Draugų vaikai ramiai sau žaidžia ant kranto saulei leidžiantis.
Sūnus skrenda…
Pirmą vakarą saulė sulindo į debesis…
Profesionalus mimas. Linksmas labai.
Geriausi gatvės muzikantai Basanavičiaus gatvėj
Lietuviška Playboy zuikučio versija 🙂
Kitos dienos saulėlydis buvo giedras
Šauni pramoga, bet ne Lietuvoj. Nors vaizdai vis tiek gražūs turėtų būt. Nebandžiau…
Žodžiu, buvo smagi atostogų pabaiga.
Kreta tinka medaus mėnesiui
Sykį su žmonyte apturėjome nerealiai įspūdingą kelionę į Kretą. Tai buvo mūsų pirma kelionė į užsienį kartu. Medaus mėnesio kelionė…
Tiesą sakant tai buvo prieš du metus, bet tai vistiek įspūdingiausia kelionė J Gyvenome ne pačiame geriausiame 2* viešbutyje “Pantheon” Rethymno miestelyje. Viešbučio niekam nerekomenduoju, nes iki jūros pėščiomis nenueisit. Veža mikriukas nemokamai kelis kartus per dieną. Sykį pavėlavom į paskutinį autobusiuką, tai teko į viešbutį grįžti su taxi. Neatsimenu jau kiek kainavo. Čia trumpai tokie nusiskundimai iš šios kelionės. O dabar kelios nuotraukos ir kuklūs komentarai.
Rethymno pliažas neįspudingas, bet mes ten ir negulėjom…
Miestelyje gausu senovinių afrikietiškų motyvų pastatų.
Yra neaukštas švyturys prieplaukoje.
Į kurio viršų veda gana statūs ir siauri laiptukai.
Labai graži gamta Kretos saloje. Tuo puikiausiai galima įsitikinti einan Samarijos tarpekliu. Ši ekskursija organizuojama tik vasarą, nes rudenį, žiemą ir pavasarį tarpekliu neįmanoma praeitį neturint alpinizmo įrangos ir įgūdžių. Vasarą kelionė irgi pakankamai varginanti, nes reikia nueiti 16 km pradedant nuo kalno viršūnės iš 2 km aukščio ir einant iki pat jūros. Bet tikrai verta pereiti.
Daug įspūdžių ir gražių vaizdų.
Vidury tarpeklio įkurtas Samarijos miestelis. Jame niekas negyvena. Ten karo metais slėpėei partizanai nuo vokiečių ir kitų priešų. Pasak gidės, niekas neužėmė tarpeklio. Į jį patenkama tik per kalną arba nuo jūros. Sraigtasparnai iį jį nenusileidžia. Įspūdingas tarpekliukas J Susižeidusius turistus sakė, kad išneša su asiliukais.
O Samarijos miestely ganosi ožkos KRY KRY . Jos labiau prijaukintos, nei laukinės.
Tik išėjus iš tarpeklio pasitinka kapinaitės su koplytėle. Čia gal pakasa neįveikusius tarpeklio ar jo gynėjus.
Išėjus iš tarpeklio pasitinka ne tik jau minėta bažnyčia, bet ir labai šilta ir sūri jūra. Joje atsigulus gali gulėti net nejudindamas nei rankų, nei kojų. Tiesa, visa pakrantė nusėta juodais lavos akmenukais, kurie velniškai įkaista saulėtą dieną.
Po Samarijos tarpeklio keliavome (tiksliau plaukėme) į Santorini salą. Labai graži sala. Aplink irgi yra keliso salelės. Bet Santorini įspūdingiausia. Apie jos įžymias vietas ir vietoves daug turbūt esatę girdėję, dar daugiau informacijos galite rasti interneto svetainėse. Čia tik kelios nuotraukos.
Miestai Santorini įsikūrę ant salos skardžių viršaus ir atrodo, kaip sniego kepurės ant kalnų.
Santorini salos sostinės Fira vaizdas. Fotografuota italo fotografo, kuris plaukė kartu. Įspūdingass kadras, kaip ir pats miestas. Į jį patenkama oro arba vandens transportu. Nuo jūros pakelia funikulierius arba gali lipti laiptais ar keltis su asiliuku. Mes rinkomės funikulierių, nes greičiau ir nesmirda, kaip kiti du pasirinkimai J
Įspūdingi vaizdai, panoramos, pastatai, terasos, nepaprasto grožio kiemeliai ir t.t. Puiki sala. Man atrodo, kad galima net tiesiai Santorinyje praleisti atostogas. Manau būtų ne ką mažesnis įspūdis nei Kretoje. J
Čia grindinys. Kol kas tik vienintelį kartą mačiau tokį grindinį. Akmenukai sustatyti ant krašto, o ne kaip pas mus dideli akmenys suguldyti. Gražu.
Kretoje išsinuomavome Daewoo Matise ir dvi dienas važinėjomes po salą su kita lietuvių pora. Pirmiausia nuvažiavome į Gramvousa salos Balos paplūdimy, kuriame atostogavo princesė Diana su vyru Charlesu.
Gražu.
Tą pačią dieną nuvažiavome į Elafonissi salą, kurią iš Kretos salos galima pasiekti pėščiomis net nenusirengus tik nusiėmus batus. J Beje, mums sakė, kad ten įspūdingas paplūdimys su rožiniu smėliu, bet rožinio smėlio buvo tik ruoželis prie pat kranto J Žodžiu, Balos paplūdimys buvo žymiai įspūdingesnis.
Taip pat aplankėme ir Knoso rūmus netoli Herakliono. Didelio įspūdžio nepadarė, bet jei juos kada nors atstatys tai reikės aplankyt. Turėtų atrodyti įspūdingai.
Čia lauktuvės parsivežtos iš Kretos. Skanu, kvapnu ir saldu J
Išvada:
Įrašas padarytas knygoje, kuri yra Samarijos tarpeklio vyduryje įkurtame Samarijos miestelyje. J