NiekoTokio blogas

Apie tai kas man įdomu

Archive for the ‘Investicijos’ Category

Aštuonios investuotojų klaidos

leave a comment »

8 investuotojų klaidos pagal Kenneth’ą L. Fisher’į (Fisher Investments generalinis direktorius ir investicijų vadovas; Forbes investavimo strategijų žurnalistas) 

  1. Nustatomas per trumpas laikotarpis, kuriam bus reikalingas turtas, investicijos, aktyvai. Žmonės nežino kaip ilgai gyvens. Mes net nežinome apie naujausius medicinos, gydymo technologijų laimėjimus, kurie labai prailgina gyvenimą ir pagerina gyvenimo kokybę. Šie išradimai daug kainuoja. Todėl žmonės, kai turi paskaičiuoti, kiek laiko naudosis sutaupytais, investuotais pinigais, nusako žymiai mažesnį terminą nei gali gyventi iš tiesų. Tai svarbu prognozuojant pinigų srautą iki gyvenimo pabaigos, kad lėšų pakaktų pilnavertiškam gyvenimui ir senatvėje.
  2. Klaidingai nustatomi investavimo objektai ir suformuojama strategija. Dažnai nustatomi ilgalaikiai investavimo tikslai, o taikoma trumpalaikė strategija, t.y. siekiama didelio galutinio ilgalaikio tikslo, bet labai smarkiai rizikuojama, renkantis rizikingas investavimo priemones. Jos gali pasiekti ilgalaikius tikslus greičiau, bet rizikuojama visais pinigais.
  3. Pajamų ir grynųjų pinigų srauto (cash flow) poreikio painiojimas. Pajamos ir grynųjų pinigų srautas yra du skirtingi dalykai. Tą skirtumą ne visi žino, mato, pastebi, bet jis yra labai svarbus. Paprastai kalbant, grynųjų pinigų srautas yra tai kiek tau reikia pinigų asmeninėms gyvenimo ir kitoms išlaidoms. Pajamos tai visi pinigai, kuriuos tu gauni: dividendai, atlyginimas, palūkanos nuo investicijų, už ką tu moki mokesčius. Svarbiausias skirtumas tas, kad pajamos augina tavo turtą, taip pat ir mokamus mokesčius. Tai susumavus gaunasi grynasis pinigų srautas. Pagrindinė klaida – manoma, kad pinigų srautas priklauso tik nuo pajamų. Jis priklauso ir nuo sumokėtų mokesčių. Todėl didžiausias dėmesys turi būti atkreipiamas į po mokestinį pinigų srautą. Pardavus akcijas gaunamos pajamos. Jos yra apmokestinamos ne tik valstybės, bet ir įstaigos, kurios pagalba jas parduodi, t.y. sumoki pavedimo mokestį ir kt. mokesčius. Todėl kai kada geriau palaukti ir gauti dividendus, nei tiesiog parduoti akcijas. Prisiimtas nuostolis kartais irgi gali būti naudingas mokesčiu atžvilgiu.
  4. Pražiopsomi rizikos faktoriai. Kai kurie investuotojai, sudarantys išskaidytus portfelius, pamiršta paslėptus rizikos faktorius. Kai kurie faktoriai gali pagreitinti investicijų kainų, turto mažėjimą. Tai gali būti tokie faktoriai, kaip tam tikras sektorius, valstybė, valiuta. Kai kurie vertybiniai popieriai susiję tarpusavyje dėl kitų priežasčių, tokių kaip palūkanų norma ar žaliavų kainos. Todėl didelė jų koncentracija gali padidinti riziką, kurios mes nepastebime.
  5. Ignoruojamos užsienio vertybinių popierių rinkos. Yra ir be Lietuvos ir JAV investavimui patrauklių šalių. Globalizacijos dėka galima rinktis praktiškai bet kurią įmonės akciją ar kitą vertybinį popierių išleistą bet kur. Norint išskaidyti riziką, galiam rinktis ir skirtingus sektorius, ir šalis, ir investicijų rūšis. Dauguma vidutinių investuotojų laikosi nuostatos, kad geriausiai investuoti šalyje, kurioje gyveni. Šiais laikais galima tikrai rasti daug įvairių alternatyvų investavimui ir portfelio skaidymui.
  6. Pamirštami pagrindiniai paklausos ir pasiūlos dėsniai. Daug įvairių analitikų yra sukūrę įvairiausių metodų apskaičiuoti ir atspėti, kaip judės vertybinių popierių kainos, bet pagrindinis dalykas yra šių priemonių pasiūla ir paklausa. Pagrindinė ekonomikos teorija teigia, kad prekių pasiūla ir paklausa nustato jų kainas. Akcijų pasiūla lėtai keičiasi ir yra gana sudėtingas procesas. Todėl jų kainos reaguoja į paklausos pokyčius. Šis požiūris padeda paprasčiau analizuoti, tikrinti, prognozuoti akcijų kainų kitimą, ignoruojant įvairius trukdžius.
  7. Dažniausiai investuojama remiantis viešai prieinama informacija. Didelė problema ta, kad dalis investuotojų investuoja į tas sritis, apie kurias šiandien rašo laikraščiai, kad jos yra pelningos ir atneša didelius pelnus. Žmonės sprendimus priima remdamiesi vakarykšte informacija. Kai tik svarbi  informacija tampa vieša akcijų kainos iškarto atitinkamai sureaguoja. Kad sėkmingai investuotum, tu turi šią informacija sužinoti anksčiau nei ji pasklis arba turi interpretuoti gautą informaciją kitaip ir veikti nepasitikėdamas minia. Tu turi žinoti tai kas dar neatsispindi akcijų kainose. Tam reikia daug žinių, tyrimų, patirties ir disciplinos.
  8. Pervertinami investavimo sugebėjimai. Kadangi investuojame savo pinigus, natūralu, kad sunkiai valdome savo emocijas matydami kaip kasdien keičiasi mūsų investicijų vertė. Todėl sunku priimti racionalius, bešališkus sprendimus. Žmogaus smegenys sukurtos neinvestuoti. Akmens amžiuje mes išgyvenome tik dėl to, kad medžiojome ir kitaip susirasdavome maisto. Tai suformavo mūsų požiūrį ir elgesį.  Faktas tai, kad mes ir dabar viską stebim per susidariusias nuostatas. Mes siekiame tikslo, bet nekreipiame dėmesio į padarytas klaidas. Tai ir vėl priverčia mus jas kartoti, tik daug didesnes ir skaudesnes. Todėl labai svarbu analizuoti savo klaidas, remtis tik skaičiais ir juos analizuoti pasitelkiant geriausius analizės metodus ir priemones.

 Sėkmės investuojant.

Written by NiekoTokio

2010/01/06 at 5:40 pm

TEO akcijos

leave a comment »

Gal aš kažko nesuprantu, bet pagal mane daug atsirado pardavėjų pasinaudojusių TeliaSonera”os pasiūlymu parduot akcijas po 1,83 Lt.  Iki dabar TEO suprekiauta už 23,107,988.45 Lt. Nebloga apyvarta. Įdomu kiek akcijų jiems trūks iki 90 procentų po tokios apyvartos?

Written by NiekoTokio

2009/10/09 at 11:46 am

Įrašyta kategorijoj Investicijos

Tagged with , ,

Filmukas apie NYSE

leave a comment »

Nors ir sukurtas 1952 metais, bet gražiai žiūrisi ir dabar 🙂

Written by NiekoTokio

2009/08/02 at 3:05 pm

Įrašyta kategorijoj Investicijos

Lietuvos nemokumo rizika krenta

leave a comment »

Vis išlenda kokia gera naujiena. Tiksliau geresnė. Tiesiog iškrenta iš viso konteksto.

Balandžio 8 d. Tarptautinės finansų rinkos dalyvių vertinimu, Lietuvos nemokumo rizika gerokai krenta. Tai reiškia, kad mažėja Lietuvos skolinimosi sąnaudos. “Verslo žinios” rašo, kad gerokai krito kredito draudimo rizikos (angl. credit default swap, CDS) kaina. Šiuo metu 5 metų trukmės CDS Lietuvoje kainuoja 6,33 proc. (633,34 bazinio punkto). Iš trijų Baltijos šalių didžiausia yra Latvijos 5 metų CDS kaina (8,09 proc.), o mažiausia – Estijos (5,05 proc.). Apdrausti 5 metų Ukrainos skolą kainuotų 37,61 proc., Kazachstano – 9 proc., Rusijos -4,1 proc., Bulgarijos – 3,8 proc., Lenkijos – 2,15 proc., Čekijos – 1,3 proc. Pigiausiai tarp besivystančių Europos rinkų 5 metų trukmės CDS kainuoja Slovakijoje (1,02 proc.) (BNS).

Bent Pabaltijuje mes per vidurį. Estai geriau pasiruošė negandoms. Gal kas galit paaiškinti, kodėl Slovakijos CDS tokie pigūs?

Written by NiekoTokio

2009/05/02 at 11:18 pm

Įrašyta kategorijoj Investicijos